permanyti

permanyti
pérmanyti 1. tr., intr. SD183, BPII475, R, Km, Pnd suprasti, suvokti: Aš nepérmanau, ką jis sako KII310. Aš jus taip aiškiai toje knygelėj mokysiu, jog vislab parmanysiat S.Dauk. Tuo tarpu antsigrūdo į Kemeriją kita tauta, kurios lietuviai, neparmanydamys kalbos, vis gudais vadino S.Dauk. Dumia (rūko) ir vaikiščias, kurs dar nepermano reikalingumą kelinių V.Kudir. Kad tu, brolau, akylas – tuojau permanei Žem. Ką tik paims skaityt, jau ji ir permãno BM89. Kad pasakys, tai nieko nepérmanysi, ko jis nori Ds. Čia jau ne mano galva pérmanyt – klausk tėvą Lkm. Ji nei nepérmanys, kada spiečius gali išeiti Pl. Pérmanyt tai ir vokiškai kai ką pérmanau, ale atsakyt tai sunku Trgn. Aš jau pérmaniau jų mislis Svn. Aš nebepérmaniau – pašnibždom sakei Skp. Tas permano, kas yra sugedę laikrody Rm. Jeib niekas (viršuje vienas) antro liežuvį nepermanytų BB1Moz11,7. Broliai, seserys, imkiat mane ir skaitykiat ir tatai skaitydami permanykiat 8. Tu nežinai darbų mano, nes jei tu permanytumbei, niekada to nesigintumbei PK181.
pérmanytinai adv. K; MT27: Giedok šitą maldą gražiai, lengvai ir permanytinai dėl žmonių 490. Jaunikaitis … galįs skubriai, aiškiai ir lengvai permanytinai rašyti Ns1832,9.
2. tr. susipažinti, perprasti: Per trumpą laiką taip gerai permanė ligonių priežiūrą, jog drąsiai galėjo eiti lenktynių su geriausiu felčeriu . Mokydamos dainą pérmanyk ir dainuok J. Pakalbėsi su ja, padraugausi – pármanysi Skr. Mešką ir meškų darbus mes visi gerai pažįstame, bet vilkus, tamstos, tai retai kas yra permanęs V.Piet. Rasi anytą nepermanytą ir šešurėlį neperkalbamą NS606. Žmogus … savo tikrosios natūros niekad pakaktinai permanyt ir pažint negal DP262. 3. intr., tr. žinoti, pažinti: Aš da nepermanau, ką tu į tuos bandelius dėjai Sdb. Pakaštavok (paragauk) ir permanysi, ko trūksta tai tešlai Jnšk. Jį pérmaniau iš akių, kad susimelavęs Grž. Kai žmogus nenoria su tavimi šnekėt, tuoj permanysi Jnšk. 4. intr. įsitikinti, patirti: Ką leidžia vėlai vištas, tai niekam nevertos – aš pérmaniau Lp. 5. intr. nusimanyti, mokėti: Ans pry to darbo nėko nepármano Vvr. | refl. tr., intr.: Jis pársimano meistrystas visas J. Kozakevyčia buvo vyras dideliai buklus ir ant visa parsimanąs M.Valanč. Jurgis truputį persimanė amato, todėl nestojo niekur metams, bet įnamiaudamas savo nagais užsidarbavo duoną Žem. Prie to arklio tėtė tikisi uždirbsiąs, o jis prie arklių persimano Žem. Jis tokius dalykus visai gerai pársimano Up. \ manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; permanyti; išpermanyti; supermanyti; pramanyti; primanyti; sumanyti; užmanyti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • permanyti — pérmanyti vksm. Komèdijos áutorius gerai̇̃ pérmanė kòmiško scèninio vei̇̃ksmo tèchniką …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išmanyti — 1. tr., intr. SD140, R, K, BPII31, Rs, Vlk turėti supratimą, nutuokti apie ką, žinoti: Kiti tamstos metų tarias viską žiną, viską išmaną ir pučias kaip kalakutai Blv. Sunku ir apsakyt, ir išmanyt, koks te užvedimas Ar. E tu, vaikel, ne tau tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmanyti — tr. 1. sugalvoti: Neapmanau ką bedaryti: pėsčiai eitant, ir pusnaktė ateis Šts. | refl. N, Lp: Liokajus apsimanė pono piningus apžinoti Ggr. 2. apgalvoti, apsvarstyti: Gerai apmanęs, nuėjo … ir apsakė jam savo rūpestį TDrVI142. | refl.: Apsimanyk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apreikšti — tr. SD197, Q552,312, R271, K 1. DŽ1 tam tikru būdu paskelbti, parodyti: Kad rytą saulė spinduliu pirmiausiu apreiškė žemei tekėjimą savo, užgaudė Varpas liepimu aiškiausiu V.Kudir. Kitą rytą anksti varpo balsas apreiškė miestui liūdną žinią Ašb.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsimanyti — 1. pamatyti, patirti: Da viso ko atsimanysi Ad. 2. pasisotinti: Aš itų uogų atsimaniaũ ik davaliai Tvr. manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasimanyti — ×dasimanyti (hibr.) nujausti, nusivokti: Nedasmaniaũ, kas gali būt Arm. Ką aš ne tep pasakau, tai anys dasmãno Arm. manyti; apmanyti; atsimanyti; dasimanyti; įmanyti; išmanyti; numanyti; pamanyti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dokti — dokti, ia, ė tr. L suprasti, permanyti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • genėti — genėti, gẽni (gẽnia, ėja), ėjo tr. K; SD12, R pjaustyti šakas; kirsti krūmus: Pavasarį žmonės gẽni sodus Ldvn. Jis visą pušyną gẽni Lš. Jis kad genėja šakas, įlipęs į eglę Jž. Dvi sesutės an kalnelio geni šakas nuo berželio (d.) Sdk. Sodo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškalbėti — iškalbėti, ìškalba, ėjo 1. tr., intr. papasakoti, apsakyti, išsakyti: Istorijų visokių tu gali iškalbėt Dglš. Bet senis Vilkas jau yra iškalbėjęs viską I.Simon. Kalbom [žodį] iškalbėsiu, giesmėm išgiedosiu BM450. Tu toktai nereiškei… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išpermanyti — (dial.) 1. tr., intr. suprasti, nutuokti: Šnekus žmogus neišklauso kito gerai, neišpermano ir tuoj atsako A.Baran. Negali išpermanyti, kas sakyta BaEkli5,13. Aš jau neišpermaniau, kas anas za žmogus Tvr. Nesuprantam knygų, neišpermanom Dglš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”